- krūkas
- 1 krū̃kas sm. (2) 1. žr. kriūkas 1: Pakabink ant krū̃ko kepurę Klvr. Kailinius pakark ant krūko Vrn. Pakorė abrūsą an krūkelio TDrIV225(Pls). Motka toj susisukus kap krūkutis Lp. | prk.: Jau rugiai krūkẽliuose (prinokusios varpos nulinkusios), o dar vis nepjauna Arm. Sunku pjaut, kap rugiai krūkẽliuose Arm. 2. geležinis kablys, ant kurio užkabinamos durys: Kluono durys pakabintos an krūkų Krsn. Durys nu krūkų nukrito Up. Dažnai duris darinėjant, ir krū̃kai sudyla Up. 3. kartelė su kabliu kibirui užkabinti, semiant vandenį iš šulinio: Su svirtimi ir vaikas pasems vandens, o su krūkù ir vyrui sunkoka Krsn. 4. kablys mėšlui versti: Krū̃kas – ką trąšas kasinėja Brsl.
Dictionary of the Lithuanian Language.